Scenarijų rengė: Antanas Anskaitis, Vaidotas Bareišis, Liutauras Ulevičius, Danas Vaitkevičius, Kęstutis Vaškelevičius.

Citata iš 6 p. (kalba netaisyta): "Sparčiai besikeičiančiame Pasaulyje vykstant globalizacijai tiek ekonominėje, tiek politinėje bei socialinėje sferoje, vis labiau įsigalint kosmopolitizmo tendencijoms, svarbu pagalvoti, kokią vietą šioje erdvėje gali užimti Lietuva, jos piliečiai, o svarbiausia, kaip jie įsivaizduoja save globalioje visuomenėje ir kaip supranta savo išskirtinumą bei svarbumą joje.

Kalbant apie lietuviškąjį identitetą, sąmoningumą bei tautiškumą (IST), reikia išskirti keletą galimų vystymosi tendencijų, kurios nurodytų, kokią vietą LIETUVIS užims Pasaulinėje “scenoje”. Nors mūsų “didinga” praeitis yra neišsemiamo pasididžiavimo šaltinis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kur esame dabar, kur būsime po 20 metų ir kur norėtume būti po tiek metų.

Galima pastebėti tendenciją, kad retas kuris, po 10 nepriklausomybės metų, gali įsivaizduoti, kokia yra nacionalinė idėja ir, tuo labiau, kam ji tokia reikalinga bei ką ji gali reikšti kiekvienam šalies gyventojui, tačiau visi žino ir “supranta”, kokia ji buvo. Lietuviškas gyvenimo stilius lemiantis savęs suvokimą dažniausia yra grindžiamas retrospektyvine savianalize.

Jungimasis į transnacionalines organizacijas vis labiau išryškina Lietuvos ketinimą susitapatinti su Vakarų Europos kultūra, kitaip sakant, integracijos procesai atneša vis kitokį savęs suvokimo lygmenį. Belieka tik pasižiūrėti, kiek tai yra natūralu. Vilniuje kuriamas “lietuvio europiečio” įvaizdis vis labiau skverbiasi į atokiausius Lietuvos kampelius. Tačiau kyla klausimas, kiek šių idėjų skverbimasis yra gyvybingas ir suvokiamas pačių žmonių?

Todėl aptarkime, koks būtų lietuvis po 20 metų, išliekant panašioms savitumo formavimosi tendencijoms. Visu pirma reikėtų pažvelgti, kokią įtaką gali turėti Lietuvos narystė Europos Sąjungoje čia nagrinėjamiems aspektams. Kaip žinia, ES yra įgyvendinamos 4 pagrindinės laisvės: laisvas prekių, paslaugų, kapitalo bei asmenų judėjimas. Turbūt didžiausią įtaką lietuviško savitumo formavimuisi turėtų daryti laisvas darbo jėgos ir asmenų judėjimas. /.../

Šio projekto pagrindinė idėja – skatinti visuomenę domėtis bei geriau suprasti šalyje vykstančius ekonominius, socialinius bei politinius procesus bei ieškoti jaunų talentų, turinčių idėjų ar žavių minčių, kaip galima tuos procesus tobulinti ar padaryti juos labiau efektyvius.